Prie paviršių, kurių paviršiaus energija maža (pavyzdžiui, prie plastiko), sunku ką nors prilipdyti – rašalo lašai nuo tokių paviršių nurieda.
Ką rašalo rutulys gali papasakoti apie ateitį?

Ką rašalo rutulys gali papasakoti apie ateitį?

Nuo paviršiaus įtempio priklauso, kaip stipriai lipnioji juosta prilimpa prie paviršiaus. Tai parodo bandymas su rašalu.



Kodėl ta pati lipnioji juosta prie skirtingų paviršių limpa skirtingai? Viskas priklauso nuo paviršiaus energijos ir paviršiaus įtempio. Iš bandymo su rašalu ir pateiktos informacijos sužinosite, ar klijai gerai prilips prie reikiamo paviršiaus.

Paviršiai: įtempis ir energija

Vandens molekulių paviršiaus įtempis
Vandens molekulių paviršiaus įtempis

Paviršiaus įtempis ir paviršiaus energija yra du skirtingi dalykai. Tai suprasti visai nesunku. Skysčiuose molekulės juda visomis kryptimis. Molekulių tarpusavio sąveikos jėgos visiškai neutralizuoja viena kitą. Tačiau skysčio paviršiuje yra kitaip. Čia molekulių tarpusavio jėgos veikia iš viršaus ir molekulės stumiamos į skysčio vidų.

Išorinėje pusėje susidaro plėvelė, kurią ore laiko paviršiaus įtempio jėga. Dėl paviršiaus įtempio skysčiai stengiasi išlaikyti kuo mažesnį paviršių. Būtent todėl rašalo lašai gali būti tobulo rutulio formos. O paviršiaus energija – tai energijos kiekis, reikalingas tiems ryšiams nutraukti ir kitokiam paviršiui suformuoti. Tiesa, kalbant apie skysčius abi sąvokos dažnai vartojamos sinonimiškai.

Skaityti daugiau

Didelė energija – stiprus ryšys

Ant paviršių, kurių paviršiaus energija maža, skysčiai išlaiko rutulio formą. Ant paviršių, kurių paviršiaus energija didelė, skysčiai pasklinda tolygiai, o tai reiškia, kad čia gera vieta klijuoti lipniąją juostą.
Ant paviršių, kurių paviršiaus energija maža, skysčiai išlaiko rutulio formą. Ant paviršių, kurių paviršiaus energija didelė, skysčiai pasklinda tolygiai, o tai reiškia, kad čia gera vieta klijuoti lipniąją juostą.

Medžiagos paviršiaus energija lemia, ar stipriai prie jos prilips lipnioji juosta. Galioja toks principas: kuo didesnė medžiagos paviršiaus energija, tuo geriau lipnioji juosta ar klijai prie jos prilips. Taip yra todėl, kad didelė paviršiaus energija leidžia klijams greitai suformuoti naują paviršių ir plačiai pasklisti ant objekto. Paviršiaus energijos dydį labai paprasta nustatyti atliekant bandymą su rašalu. Bandymas yra paprastas ir aiškus. Ant paviršių, kurių paviršiaus energija didelė, rašalas pasklinda tolygiai; ant tokio paviršiaus lengvai prilips ir klijai. O ant paviršių, kurių paviršiaus energija maža, rašalo lašeliai išlaiko rutulio formą ir nurieda į šalį. Prie tokių paviršių klijai limpa prastai.

Ateitis rašalo rutulyje

Dabar jau žinote, kaip galite pamatyti ateitį rašalo rutulyje. Jei nežinote, kokios yra paviršiaus, ant kurio ketinate klijuoti lipniąją juostą, savybės, visada galite atlikti paviršiaus įtempio bandymą. Šis bandymas su rašalu tokiose situacijose labai praverčia, nes yra greitas ir paprastas. O svarbiausia, kad paviršiaus įtempį galite įvertinti net ir namų sąlygomis. Tereikia užlašinti ant paviršiaus rašalo ir stebėti, ar lašai išlieka rutulio formos, ar išsisklaido. Klijai elgtųsi lygiai taip pat: arba tolygiai pasiskirstytų ant paviršiaus, arba ne.

Prie kokių paviršių klijai limpa geriausiai?

Prie paviršių, kurių paviršiaus energija maža (pavyzdžiui, prie plastiko), sunku ką nors prilipdyti – rašalo lašai nuo tokių paviršių nurieda. Tas pats vyksta ir su klijais. Klijai sunkiai limpa prie mažos energijos, pavyzdžiui, sintetinių, medžiagų. Jei pasirinksite netinkamą lipniąją juostą, ji lengvai nusilups. Paviršiais, prie kurių sunkiai limpa klijai, laikomi ir polietileno (PE), polistireno (PS), politetrafluoretileno (PTFE), polipropileno (PP), silikono paviršiai, taip pat paviršiai su miltelių danga.

Esama ir medžiagų, pasižyminčių didele paviršiaus energija. Prie jų klijai limpa labai gerai. Klijai ant tokių paviršių pasiskirsto plačiai ir tolygiai. Didelės energijos paviršiaus medžiagos yra plienas, aliuminis, polivinilchloridas (PVC) ir polikarbonatas (PC). Lipniosios juostos prie jų prilimpa greitai ir stipriai.

Tačiau yra lipniųjų juostų, skirtų klijuoti prie mažo paviršiaus įtempio paviršių. Bandymo rezultatai neturi įtakos tokių lipniųjų juostų sukibimui. Paviršiaus įtempį nesunkiai pakoreguoja gruntas. Ši medžiaga cheminiu būdu padidina paviršiaus energiją ir padeda klijams gerai prilipti. Beje, kartais tam, kad įvyktų stebuklas, užtenka paviršių gerai nuvalyti ir pašalinti nuo jo riebalus. Tada pasikeičia paviršiaus energijos kiekis.

Skaityti daugiau

Rutulio nėra? Puiku!

Svarbiausia, ką sužinosite atlikdami paviršiaus įtempio bandymą su rašalu, yra štai kas: jei klijai nėra linkę virsti mikroskopiniais rutuliukais, jei jie gerai pasklinda ir nesuformuoja rutuliukų ant lipniosios juostos, vadinasi, bandomam paviršiui radote tinkamą lipniąją juostą.


Visi straipsniai šia tema