Skystieji klijai ar lipniosios juostos – kas laimės?

Skystieji klijai ar lipniosios juostos – kas laimės?

Su juostomis susiję tyrimai, Juostų eksploatacinės savybės ir galimybės

Turbūt kiekvienas esame laikę rankoje ir skystuosius klijus, ir lipniąją juostą. Kokiomis klijavimo savybėmis šios medžiagos skiriasi? Kuo lipnioji juosta pranašesnė už skystuosius klijus? Mes palyginome.

Klijavimas lipniąja juosta ar klijais – tai dviejų elementų sujungimas. Tačiau klijavimas klijavimui nelygu. Skystieji klijai pirmiausia turi išdžiūti ir sukietėti. Elementai iš tikrųjų sujungiami tik jiems sukietėjus. Lipnioji juosta, priešingai, iškart yra lipni, paruošta naudoti ir elementus sujungia tuoj pat.

Kas yra skystieji klijai?

Skystieji klijai labai skiriasi nuo lipniosios juostos. Esmę pasako pavadinimas: tai yra skystis. Vienkomponenčiai klijai vadinami fiziškai klijuojančiais, jei juose yra tirpiklių, kurių pagrindas – organinės cheminės medžiagos (alkoholiai, esteriai, ketonai ir kt.) arba vanduo. Apie klijus, pagamintus vandens pagrindu, dažnai sakoma, kad jie yra be tirpiklių, nors iš tikrųjų juose tirpiklio vaidmenį atlieka vanduo. Prie šios grupės pirmiausia priskiriami universalūs (daugiafunkciai) klijai, popieriaus klijai ir pieštukiniai klijai. Antroji skystųjų klijų grupė – tai reaktyvieji klijai, pavyzdžiui, vadinamieji momentiniai ir dvikomponenčiai klijai (susidedantys iš dervos ir kietiklio). Reaktyvieji klijai dažniausiai gaminami poliuretano ir epoksidinės dervos pagrindu ir jų sudėtyje nebūna tirpiklių.

tesa universalūs klijai Ecologo
Kad jungtis būtų tvirta, skystieji klijai turi išdžiūti

Kodėl skystieji klijai apskritai limpa?

Skystieji klijai tvirtai suklijuoja tik tada, kai sukietėja. Taip yra todėl, kad saugant nuo sukietėjimo klijuojančioji medžiaga sumaišoma su tirpikliu. Tirpiklis iš tūbelės pasišalinti negali, todėl klijai lieka skysti. Tačiau kai klijai užtepami ant kokio nors paviršiaus, tirpiklis išgaruoja, o klijai sukietėja ir sukuria tvirtą sukibimą. Tai gali įvykti per porą sekundžių ar per kelias valandas.

Ar tvirtai laikosi lipnioji juosta?

Gaminant lipniąsias juostas naudojami slėgiui jautrūs klijai. Tokie klijai visada lipnūs ir paruošti naudoti. Todėl lipnioji juosta prilimpa greitai. Kai tik pašalinamas apsauginis sluoksnis, prispausta prie paviršiaus lipnioji juosta iškart prilimpa. Nevyksta jokia cheminė reakcija ir nereikia laukti, kol klijai išdžius. Būtent taip dvipusė lipnioji juosta laiko automobilių ženklus, klišes ant spaudos cilindrų ir išmaniųjų telefonų sudedamąsias dalis.

Lipniosios juostos yra jautrios slėgiui. Kitaip sakant, prie paviršiaus jos prikimba, kai yra slegiamos.
Lipniosios juostos yra jautrios slėgiui. Kitaip sakant, prie paviršiaus jos prikimba, kai yra slegiamos.

Privalumai naudojant pramonėje

Lipniosios juostos privalumai geriausiai atsiskleidžia naudojant pramonėje. Kadangi su ja paprasta dirbti ir ji greitai prikimba, pagreitėja darbo procesai ir net įmanoma patobulinti galutinius gaminius. Lipniąja juosta galima išlyginti nelygius paviršius. Visas procesas vyksta labai greitai, nes, priešingai nei skystųjų klijų atveju, nereikia laukti, kol išdžius. Nesusidaro ir nuodingų garų. Be to, lipnioji juosta yra švari. Ją priklijavus nereikia nuvalyti klijų pertekliaus.

Sujungimo vieta būna sunkiai pastebima, nes lipnioji juosta gali būti tokia plona, kokią tik įstengiate įsivaizduoti. Taigi galima kurti visiškai naują gaminių dizainą ir derinti įvairesnes medžiagas. Ten, kur maža vietos, varžtai gali net netilpti arba labai gadinti vaizdą. Suvirinimas ir kniedės niokoja medžiagų paviršių ir sukuria daug įtempio taškų. Tokia problema nekyla naudojant lipnias medžiagas, nes jos paskirsto smūgių apkrovą visam sukibimo paviršiui. Be to, kai kurių medžiagų neįmanoma sujungti niekaip kitaip, tik lipniosiomis juostomis arba klijais – pavyzdžiui, anglies su aliuminiu automobilių pramonėje. Skirtingai nei skystieji klijai, tinkamai parinktas lipniosios juostos pagrindas ir klijuojančioji medžiaga gali padėti subalansuoti skirtingus medžiagų išsiplėtimo ir susitraukimo laipsnius aukštoje arba žemoje temperatūroje. Svarus argumentas, ar ne?